Dirbtinis intelektas – naujos galimybės stipresnėms ir aktyvesnėms bendruomenėms

Kaip pasiekti daugiau gyventojų, paskatinti juos aktyviau dalyvauti bendruomenių gyvenime ir kartu sutaupyti laiko kasdieniams darbams? Šie klausimai aktualūs daugeliui vietos bendruomenių lyderių, kuriems tenka ne tik organizuoti veiklas, bet ir rengti informaciją, bendrauti su gyventojais, ieškoti naujų idėjų bei spręsti įvairius organizacinius klausimus.

Viena iš priemonių, galinčių palengvinti šiuos darbus – dirbtinis intelektas (DI). Jo galimybėms pažinti buvo skirti Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) organizuoti mokymai „Dirbtinio intelekto naudojimo galimybės“, kuriuose dalyvavo asociacijos nariai ir aktyvūs klaipėdiečiai, besidomintys naujomis technologijomis bei jų pritaikymu bendruomeninėje veikloje.

Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne tik verslo ar technologijų specialistų, bet ir nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių bei aktyvių gyventojų pagalbininku. Svarbiausia – išmokti juo naudotis tikslingai, atsakingai ir suprasti, kokią realią naudą jis gali suteikti kasdienėje veikloje.

Dirbtinio intelekto naudojimas Lietuvoje jau tapo reikšminga skaitmeninio gyvenimo dalimi. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ 2025 metų duomenimis, 36,9 proc. Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų per pastaruosius tris mėnesius buvo naudoję generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius. Europos Sąjungos vidurkis siekė 32,7 proc.

Dar vienas svarbus rodiklis, Europos Komisijos 2025 metų „Skaitmeninio dešimtmečio“ ataskaitoje nurodoma, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog viešųjų ir privačių paslaugų skaitmenizavimas palengvina jų gyvenimą. Tai platesnis skaitmenizacijos, o ne vien dirbtinio intelekto vertinimas, tačiau jis atskleidžia skaitmeninių sprendimų svarbą gyventojams.

Kaip dirbtinis intelektas gali padėti Klaipėdos bendruomenių asociacijos ir jos narių, vietos bendruomenių lyderiams? Bendruomenių veikloje viena svarbiausių užduočių – pasiekti gyventojus, suprantamai pateikti informaciją ir paskatinti žmones dalyvauti bendrose iniciatyvose. Tačiau nė viena bendruomenė neturi atskiro komunikacijos specialisto, didelė dalis organizacinių darbų atliekama savanoriškai. Dirbtinis intelektas gali tapti naudingu pagalbininku keliose srityse:

  • Aiškesnė komunikacija su gyventojais. DI gali padėti parengti kvietimus į renginius, socialinių tinklų įrašus, naujienlaiškius, pranešimus ir informaciją bendruomenės svetainei. Tą pačią žinutę galima pritaikyti skirtingoms auditorijoms – jaunimui, šeimoms ar vyresnio amžiaus gyventojams.
  • Didesnis gyventojų įsitraukimas. DI gali pasiūlyti apklausų klausimus, diskusijų temas, renginių idėjas ir būdus, kaip paskatinti gyventojus dalytis nuomone bei teikti pasiūlymus.
  • Laiko taupymas. Susitikimų darbotvarkių rengimas, informacijos sisteminimas, tekstų redagavimas ar veiklų planavimas gali užimti mažiau laiko, kai dalį parengiamųjų užduočių padeda atlikti DI.
  • Projektų ir iniciatyvų rengimas. DI gali padėti struktūruoti projektų idėjas, formuluoti tikslus, numatyti veiklas ir pasirengti paraiškų juodraščius. Vis dėlto finansavimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją būtina patikrinti oficialiuose šaltiniuose.
  • Kūrybiškesnis bendruomenės veiklos viešinimas. DI įrankiai gali padėti sugalvoti įrašų antraštes, vizualų idėjas, informacinių kampanijų temas ar renginių pristatymo būdus.

Bendruomenių lyderiams dirbtinis intelektas gali padėti mažiau laiko skirti rutininiams darbams ir daugiau gyventojų poreikiams, pokalbiams, susitikimams bei bendrų sprendimų paieškai.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos organizuoti mokymai „Dirbtinio intelekto naudojimo galimybės“ tapo proga asociacijos nariams ir aktyviems klaipėdiečiams susipažinti su technologijomis, kurios gali būti naudingos tiek bendruomeninėje veikloje, tiek kasdienybėje.

Mokymų metu sužinota įdomių faktų apie DI, jo stiprybes ir galimybes, o svarbiausia, atrastas geros užklausos receptas. Buvo mokytasi tinkamai formuluoti klausimus, aiškiai pateikti užduotis ir gauti kuo naudingesnius atsakymus. Netrūko ir praktinių užduočių, eksperimentų ir atradimų. Išbandyta kaip DI gali padėti rengti tekstus, generuoti idėjas, kurti turinį ir palengvinti kasdienius bendruomenės lyderių darbus.

Tokie mokymai svarbūs ne vien dėl naujų skaitmeninių įgūdžių. Jie skatina domėtis naujovėmis, ieškoti efektyvesnių veiklos būdų ir drąsiau pasitelkti šiuolaikines priemones sprendžiant bendruomenėms aktualius klausimus.

Stipri bendruomenė yra ne tik ta, kuri geba susitelkti bendriems darbams, bet ir ta, kuri mokosi, tobulėja bei ieško naujų būdų pasiekti ir įtraukti savo gyventojus. Dirbtinis intelektas nepakeis bendruomenės lyderio iniciatyvos, gyvo pokalbio ar kaimyniško bendravimo. Tačiau tinkamai naudojamas jis gali tapti vertingu pagalbininku, leidžiančiu daugiau dėmesio skirti tam, kas bendruomenėje svarbiausia – žmonėms.

Nuoširdžiai dėkojame lektorei Redai Navardauskaitei už įdomius ir praktiškus mokymus. Ypatinga padėka projekto partneriams, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešajai bibliotekai ir jos Pempininkų padaliniui už jaukų ir šiltą priėmimą, suteiktas patalpas bei kompiuterius praktinėms užduotims atlikti. Džiaugiamės partneryste, kuri padeda kurti dar daugiau galimybių mūsų vietos bendruomenėms!

Mokymai vyko įgyvendinant KBA projektą „Stipri Klaipėdos bendruomenių asociacija – stiprios bendruomenės“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Projektą administruoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Parašykite komentarą