2025 m. balandžio 26-osios rytas prasidėjo neįprastai – Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) narės Klaipėdos žvejybos uosto bendruomenės nariai rinkosi į išvyką, kurios nekantriai laukė. Tai nebuvo tik kelionė – tai buvo pažinimo, bendrystės ir tikrų emocijų kupina diena, palikusi pėdsaką kiekvieno dalyvio širdyje.
Pirmasis sustojimas – Burbiškio dvaras. Čia istorija susiliejo su pavasario spalvomis: senieji dvaro mūrai kalbėjo apie laikus nuo 1692-ųjų, o aplink žydintys tulpių ir narcizų laukai džiugino akis. Ekskursiją vedusi gidė kvietė pasinerti į dvaro kultūros pasaulį – buvo aplankytas muziejus, pasivaikščiota po puikiai išlaikytą parką, pakilta į keturių aukštų bokštą, apžiūrėtos arklidės, oranžerija, balandinė. Dvaras alsavo neoromantizmu ir neogotika, bet dar labiau – pagarba praeičiai.
Po tokios įkvepiančios pradžios sekė poilsio ir skonių akimirka Šeduvos malūne. Čia dalyviai ne tik papietavo, bet ir pasigrožėjo puoselėjama šio istorinio objekto aplinka – vieta tarsi kvietė sustoti laike.
Trečiasis ekskursijos taškas – Baisogalos dvaras. Ramus, didingas ir paslaptingas – jis laukė mūsų, lyg norėdamas pasidalinti savo istorija. Dalyviai fotografavosi, vaikštinėjo po apylinkes, ieškojo dvaro sielos tylos ir šnabždesių tarp senų medžių.
Tačiau bene stipriausius jausmus sukėlė paskutinė stotelė – Paberžė. Tai vieta, kuri spinduliuoja ne architektūra, o dvasine galia. Čia gyveno TĖVAS STANISLOVAS – vienuolis, kunigas, pamokslininkas, kolekcionierius ir žmogus, palikęs gilią dvasinę žymę Lietuvos istorijoje. Lankytojai apsilankė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kur kunigavo šis iškilus žmogus, o apie jo gyvenimą, veiklą ir asmenybę su jautrumu ir pagarba pasakojo jo buvusi mokinė, daugelį metų buvusi šalia.
Buvo aplankytas ir jo įkurtas devocionalijų muziejus – tylos, atminties ir maldos vieta. Prie Tėvo Stanislovo kapo visi sustojo maldai – jautriai ir tyliai, lyg norėdami dar kartą išgirsti jo širdies balsą. Galiausiai aplankytas ir 1863 m. sukilimo muziejus, priminęs, kaip svarbu nepamiršti kovos dėl laisvės istorijos.
Kelionės pabaigoje – simbolinė bendra nuotrauka prie bažnyčios. Ne tik atminimui, bet ir tarsi bendrystės ženklas, kad ši kelionė – daugiau nei maršrutas žemėlapyje.
Bendruomenės pirmininkė Rasa Senkienė nuoširdžiai dėkoja AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kurios dėka Žvejybos uosto bendruomenė galėjo patogiai keliauti ir patirti šias prasmingas akimirkas. Didiulis ačiū visiems dalyviams – už šilumą, nuoširdumą ir bendrystę. Ši diena – įrodymas, kad kelionės praturtina ne tik žinių bagažą, bet ir sielą.