DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS KLAIPĖDOJE – TIKROJI DEMOKRATIJA AR TIK FORMALUMAS?
Dalyvaujamasis biudžetas – tai moderni ir į gyventojų poreikius orientuota iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – įtraukti miesto gyventojus ir bendruomenę į miesto valdymą, sprendimų priėmimą ir biudžeto formavimą. Tai yra procesas, kai gyventojai siūlo, svarsto ir balsuoja dėl miesto lėšomis finansuojamų idėjų/projektų, gerinančių gyvenamąją aplinką. Pavyzdžiui, miesto infrastruktūros gerinimas, viešųjų erdvių kūrimas, bendruomeninių iniciatyvų skatinimas ir kitokios veiklos. Tai ne tik skatina aktyvų pilietinį įsitraukimą, bet ir padeda kurti glaudesnę, vieningą miesto bendruomenę.
Tačiau Klaipėdos miesto Dalyvaujamasis biudžetas neabejotinai kelia klausimų ir neretai – nusivylimo. Šių metų Dalyvaujamojo biudžeto etape Klaipėdoje buvo pateiktos 24 projektų idėjos, bet tik 7 iš jų buvo pripažintos tinkamomis pateikti visuomenės balsavimui. Likusios 17 projektų idėjos buvo atmestos per administracinį arba Darbo grupės vertinimo etapą, dažniausiai nurodant neatitikimą Klaipėdos miesto gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašui. Šis atrankos rezultatas kelia susirūpinimą ir klausimą, ar visos atmestos projektų idėjos tikrai neatitiko nuostatų, o gal atrankos kriterijai yra pernelyg griežti arba interpretuojami subjektyviai.
Paupių bendruomenės projekto idėja – ar tikrai tinkamai įvertinta?
Tarp atmestų projektų yra Paupių bendruomenės pasiūlyta idėja „Bendruomenės namai Paupiuose“. Ši projekto idėja buvo atmesta su paaiškinimu, jog „Nėra bendro naudojimo objektas, orientuotas tik siaurai grupei. Savivaldybė kreipsis į Klaipėdos valstybinę kolegiją dėl erdvės bendruomenei suteikimo “. Atsakymas gyventojams sukėlė diskusijų, nes idėjos iniciatoriai kaip tik teigia, jog idėjos tikslas – sukurti erdvę, kuri tarnautų ne tik Paupių rajono gyventojams, bet ir kitoms Klaipėdos miesto vietos bendruomenėms. Bendruomenės namuose vyktų edukacijos, kultūriniai ir socialiniai renginiai, kurie skatintų piliečių iniciatyvą, stiprintų bendrystę ir t.t.
Pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtintą tvarką, gyventojų iniciatyvų projektai turi atitikti kelis pagrindinius kriterijus: jie turi būti teisėti, atitikti tinkamumo nuostatus, neviršyti nustatyto biudžeto. Tačiau šiuose nuostatuose nėra numatytas projekto idėjoje konkrečios žmonių grupės skaičius, kuris turi tuo naudotis. Paupių bendruomenės projekto idėja atitiko visus būtinus reikalavimus, tačiau buvo atmesta, remiantis Darbo grupės t.y. savivaldybės valdininkų sugalvota “siaura grupė” interpretacija.
Tai, kad Savivaldybė siūlosi pati kreiptis dėl erdvės iš Klaipėdos valstybinės kolegijos, taip pat kelia klausimų. Visiems žinoma, jog minėta kolegija planuoja pastatų pardavimą, todėl tikėtina, kad ši erdvė ateityje bendruomenei nepriklausys.
Pastaruoju metu Klaipėdos m. valdininkai itin aktyviai kalba apie būtinybę skatinti vietos bendruomenių įsitraukimą į miesto valdymą, gražinimą. Tačiau projekto idėjos “Bendruomenės namai Paupiuose” atmetimas tik parodo, kad Klaipėdos m. savivaldybė stabdo Klaipėdos miesto vietos bendruomenių aktyvią veiklą. Kažin ar ir gerb. Klaipėdos meras pritaria tokiam Darbo grupės sprendimui?
Neturėdami tinkamos erdvės susirinkimams, projektų įgyvendinimui, diskusijoms, edukacijoms, mokymams ir pan., vietos benduomenės susiduria su dideliais iššūkiais, siekdamos aktyviai įsitraukti į miesto gyvenimą ir gražinimą. Galbūt būtent tai ir yra kai kurių savivaldybės atstovų tikslas?
Kitas pavyzdys Melnragės bendruomenės “Daugiafunkcijnė sporto aikštelė Melnragėje”. Pažymėtina, kad sporto aikštelės projektas jau buvo praeitais metais perėjęs pirminę atranką ir tada atitiko visus kriterijus, todėl šiemet naudotas argumentas, esą trūksta techninių sprendimų, kelia klausimų dėl proceso skaidrumo. Jei buvo pastebėti trūkumai, bendruomenėms ar klaipėdiečiams, turėjo būti sudaryta galimybė juos pašalinti, o ne atmesti projektus be jokio įspėjimo. Melnragės bendruomenės nariai taip pat atkreipia dėmesį į vėluojančius atrankos rezultatus – jie visuomenei buvo paskelbti dešimt dienų pavėluotai, o projektų vertinimas truko beveik du mėnesius. Nepaisant ilgo proceso, su projekto rengėjais dėl tariamų trūkumų nebuvo susisiekta ir nebuvo sudaryta galimybė patikslinti projektus.
Kodėl tik 7 projektų idėjos pasiekė balsavimo etapą?
Tik 7 projektų idėjos iš 24, pasiekę balsavimo etapą, palieka daug gyventojų klausimų, ar visos atmestos projektų idėjos iš tiesų neatitiko kriterijų. Savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto svetainėje nurodoma, kad neatitinkantys projektai pažymimi kaip netinkami, pateikiant konkrečias priežąstis. Tačiau kai kurių projektų neatitikimai kelia abejonių. Gyventojų dalyvavimas sprendimų priėmime ir idėjų vertinimo procesas turi būti skaidrus, objektyvus, o tokie sprendimai, kaip Paupių bendruomenės projekto idėjos atmetimas, suformuoja nuomonę, kad vertinimas ne visada yra objektyvus ir skaidrus.
Dalyvaujamasis biudžetas, turėtų skatinti gyventojų įtraukimą ir atsakomybę už savo miesto gerovę. Tačiau šio proceso sėkmė labai priklauso nuo to, kiek jis iš tikrųjų atveria galimybes visoms gyventojų grupėms. Gyventojų pasiūlymų atmetimas, grindžiant juos subjektyviais vertinimais, gali silpninti pasitikėjimą Dalyvaujamuoju biudžetu ir slopinti klaipėdiečių ar vietos bendruomenių įsitraukimą. Gyventojai bei Klaipėdos miesto vietos bendruomenės tikisi, kad jų idėjos bus vertinamos skaidriai, aiškiai ir pagal aiškiai numatytus kriterijus, o miesto gyventojai galės spręsti, kurios idėjos yra vertos įgyvendinimo balsuojant už labiausiai jiems patinkančią. Tokiu būdu būtų stiprinama demokratija, pasitikėjimas dalyvaujamaisiais procesais ir kuriama tikroji miesto bendruomenė.
Lėšos, skirtos Dalyvaujamam biudžetui 2024 m.
Klaipėdos miesto savivaldybė Dalyvaujamam biudžetui skyrė 200 tūkst. Eurų, kai tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybė – 400 tūkst Eurų, Vilniaus m. savivaldybė – 1 mln. Eurų. Šių lėšų didelis skirtumas verčia galvoti, kad Klaipėdos m. savivaldybė nepasitiki savo gyventojais, kurie siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusius projektus, kuriuos savivaldybė vėliau turi įgyvendinti.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) vadovė
Asociacijos Paupių bendruomenės vadovė
Regina Baguckienė
SAUGUS EISMAS KLAIPĖDOJE: KAIP UŽTIKRINTI MIESTIEČIŲ GEROVĖS IR JUDUMO BALANSĄ
Saugus ir patogus eismas mieste yra itin svarbus miestiečių gyvenimo kokybei. Tai ypač aktualu Klaipėdoje, kur eismo infrastruktūra nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti tiek saugumą, tiek aplinkosauginius aspektus. Miestiečiams labai svarbu jaustis saugiai ir gerai pailsėti savo gyvenamojoje aplinkoje, o tai daro tiesioginę įtaką jų sveikatai ir kasdienei gerovei. Tam tikslui vis dažniau taikomi modernios žaliosios logistikos principai, kurių pagrindu formuojamas miesto eismo planavimas. Tad visgi kaip užtikrinti miestiečių gerovės ir judumo balansą?
Vienas iš būdų – sunkiasvorio transporto atskyrimas nuo lengvojo eismo srautų. Klaipėdoje, kaip ir daugelyje Europos miestų, yra siekiamybė, kad sunkiasvoris transportas netrukdytų miesto kasdieniam gyvenimui. Kas sukelia triukšmą, vibraciją ir taršą neigiamai veikiant gyventojų sveikatą. Šiam tikslui sunkvežimiams ir kitam stambiam transportui turėtų būti tiesiamos specialios tam pritaikytos gatvės, kurios atskiriamos nuo gyvenamųjų zonų triukšmą mažinančiomis garso sienelėmis. Tokia praktika ne tik prisidėtų prie triukšmo mažinimo, bet ir sukurtų saugesnę gyvenamąją aplinką.
Pripažinkim, Klaipėdos miestas įgyvendina nemažai priemonių, kurios padeda užtikrinti eismo saugumą. Viena iš jų – greičio ribojimo ženklai – efektyvi priemonė, siekiant sumažinti eismo įvykių riziką gyvenamosiose vietovėse bei intensyvaus eismo zonose. Kai kuriuose gyvenamuosiuose mikrorajonuose naudojami greičio ribojimo kalneliai, kurie ypač veiksmingai lėtina transporto srautus prie mokyklų, darželių ir kitose jautriose zonose, kur svarbiausia apsaugoti pėsčiuosius. Nemažai yra ir greičio matuoklių, kurie naudojami ne tik baudoms skirti, bet ir atkreipti vairuotojų dėmesį į viršytą greitį. Skatinamas ekologinis transportas, diegiamos infrastruktūros priemonės, kurios padeda patogiai judėti elektromobiliais, paspirtukais, dviračiais ir pėsčiomis. Gerinama viešojo transporto infrastruktūra, stengiamasi, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi šią aplinkai draugišką transporto rūšį. Tiesiami nauji dviračių takai, statomi dviračių pirmenybės gatvėse ženklai.
Klaipėdos miesto savivaldybė aktyviai dirba siekdama gerinti eismo sąlygas ir užtikrinti visų miesto gyventojų saugumą. Žinoma, rezultatai ne visada gali būti pritaikyti kiekvieno miestiečio lūkesčiams, tačiau pastangos jau yra matomos klaipėdiečiams.
Įdomu pastebėti, kad daugelis valstybių taip pat taiko paprastus, bet veiksmingus būdus ugdyti vairuotojų atsakomybę kelyje. Tokie užrašai, kaip „Gerbk kitą kelyje“ ar „Jauskis kaip namie, bet gerbk gyventoją“, skatina vairuotojus ne tik laikytis taisyklių, bet ir gerbti kitus eismo dalyvius, gyventojus, sukurti draugiškesnę atmosferą kelyje.
Nors Klaipėdos miestas jau daug keičiasi rūpinantis gyventojais, visada yra būdų tobulinti eismo valdymą. Miestiečiai gali aktyviai dalyvauti KBA Klaipėda svetainės DALYVAUK platformoje, diskutuoti šiomis aktualiomis temomis, teikti pasiūlymus ir dalytis idėjomis, kaip eismą padaryti dar saugesnį ir draugiškesnį tiek žmonėms, tiek aplinkai. Galbūt verta būtų tiesti daugiau dviračių takų, išplėsti ekologiškų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemones ar įdiegti inovatyvių technologijų eismo valdymui? Pamastykite apie tai ir pasidalinkite savo idėjomis.
Saugus eismas – tai miesto gyventojų sveikatos, gerovės ir aplinkos kokybės garantas. Tikime, kad Klaipėda dės visas pastangas, kad miestiečiai galėtų mėgautis saugiu ir patogiu judėjimu, tačiau gyventojų aktyvus dalyvavimas bei nuolatinis bendradarbiavimas su savivaldybe yra būtinas siekiant dar geresnių rezultatų. Saugumas kelyje yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė – kartu galime padaryti Klaipėdą dar patogesne ir draugiškesne vieta gyventi.
Regina Baguckienė
Marija Kalendė