SVARBŪS pokyčiai dėl 1,2 proc. GPM paramos: ką privalo žinoti nevyriausybinės organizacijos?
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant pilietinę visuomenę, sprendžiant socialines problemas ir kuriant teigiamus pokyčius. Šių organizacijų veikla dažnai priklauso nuo finansavimo šaltinių, tokių kaip 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama. Nuo 2025 m., pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, 1,2 proc. GPM dalies paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir meno kūrėjai. Organizacijoms, siekiančioms šios paramos, būtina įsitikinti, ar atitinka formalius reikalavimus.
Parama – tik turintiems NVO žymą
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo 2025 m. 1,2 proc. GPM paramą skirs tik toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios Registrų centro Juridinių asmenų registre yra įregistravusios žymą „Nevyriausybinė organizacija“, kitaip vadinamą „NVO žyma“.
Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė kviečia to dar nepadariusias nevyriausybines organizacijas suskubti įregistruoti NVO žymą ir pabrėžia šio žingsnio svarbą: „NVO žyma yra daugiau nei formalumas – tai galimybė stiprinti nevyriausybinį sektorių, užtikrinti jo tvarumą ir plėsti veiklos galimybes. NVO žyma registruojama labai paprastai ir greitai, o jos reikšmė sektoriui yra didžiulė. Ji ne tik suteikia galimybę gauti 1,2 proc. GPM paramą, bet ir padeda plėsti veiklų sritis, įtraukti daugiau savanorių, stiprinti organizacijų tvarumą bei geriau atliepti visuomenės poreikius.“
G. Šavelė teigia, kad kuo daugiau organizacijų registruos NVO žymą, tuo aiškesnis bus nevyriausybinio sektoriaus paveikslas – tai skatins skaidrumą, stipresnį tarpusavio bendradarbiavimą ir didesnę sektoriaus įtaką mūsų visuomenės gerovei.
NVO žymą gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis įstatymuose aprašytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką: „Nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.“
NVO taip pat nėra laikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys NVO arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys NVO arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime, politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai, organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys, šeimynos ir nuolatinės arbitražo institucijos.
Žyma registruojama Registrų centre
NVO statuso žyma registruojama Juridinių asmenų registre, užpildžius specialios formos prašymą ir pateikus jį Registrų centrui. Prašymą organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali pateikti pasirinktame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje arba elektroniniu būdu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos.
Sužinoti, ar organizacija šiuo metu turi NVO statusą, galima Registrų centro viešoje juridinių asmenų paieškoje – įvedus organizacijos pavadinimą ar juridinio asmens kodą, galima matyti prierašą „Nevyriausybinė organizacija“.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2025 m. (už 2024 m.) gyventojai 1,2 proc. GPM paramą galės paskirti juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti iki 2024 m. gruodžio 31 d., o NVO žyma įregistruota iki 2025 m. gegužės 1 d.
VMI duomenimis, 2024 m. 33,9 mln. Eur paramą paskyrė net 464 tūkst. gyventojų, o šią sumą išsidalino beveik 24 tūkst. įvairių gavėjų: paramos gavėjai, meno kūrėjai, politinės organizacijos, profesinės sąjungos bei susivienijimai.
Kiekviena gyventojų skirta parama yra reikšminga nevyriausybinėms organizacijoms: ji ne tik palaiko organizacijų veiklą, bet ir stiprina pilietinę visuomenę, skatina įsitraukti savanorius bei plėsti vykdomą veiklą, kad ji pasiektų daugiau žmonių.
Daugiau informacijos www.ngo.lt/nvo-zyma
Patvirtinta nauja pelno nesiekiančių organizacijų veiklos ataskaitos forma
Finansų ministerija patvirtino naujas pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos ataskaitų formas, kurios bus privalomos jau teikiant ataskaitas Registrų centrui už 2024 metus.
Kas privalo pateikti ataskaitas?
Nustatyta forma taps privaloma visoms pelno nesiekiančioms organizacijoms:
- Asociacijoms
- Labdaros ir paramos fondams
- Viešosioms įstaigoms
Šios organizacijos turės Registrų centrui pateikti tinkamai užpildytą bei vadovo pasirašytą veiklos ataskaitą pagal naujai patvirtintus reikalavimus. Kitos ataskaitų formos nesikeičia.
Kodėl tai svarbu?
Nauja forma siekiama užtikrinti skaidrumą ir vieningą organizacijų veiklos ataskaitų standartizavimą.
Rekomenduojame visoms pelno nesiekiančioms organizacijoms susipažinti su naujais reikalavimais ir užtikrinti, kad ataskaitų rengimas būtų atliekamas laikantis naujų taisyklių.
Daugiau informacijos galite rasti Finansų ministerijos svetainėje arba žemiau pateiktoje nuorodoje
Seimas supaprastino paramos teikimo NVO procedūras: nebebus reikalaujama notarinės sutarties paramai iki 100 000 eurų
Spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė reikšmingą Civilinio kodekso pakeitimą, kuris palengvins nevyriausybinių organizacijų (NVO) paramos gavimo procesus. Įsigaliojus naujai tvarkai, paramos sutarčiai, kurios suma neviršija 100 000 eurų, nebereikės notarinio patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai paramos objektas yra nekilnojamasis turtas.
Ankstesnis reguliavimas reikalavo notarinės sutarties, jei parama viršijo 14 500 eurų, kas dažnai apsunkindavo paramos procesus ir kėlė papildomų išlaidų. Šis pokytis buvo inicijuotas Nacionalinės NVO koalicijos bei NVO teisės instituto kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Jaunimo linija“ ir MO muziejumi. Pakeitimas leis NVO lengviau rinkti didesnę paramą, stiprins jų veiklą ir prisidės prie aktyvesnės pilietinės visuomenės kūrimo.
Informacija iš https://www.ngo.lt/
Vyriausybė patvirtino Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų, dienpinigių dydžių ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą
Vyriausybė patvirtino naują Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų, dienpinigių dydžių bei išmokų skyrimo tvarką, siekdama palengvinti savanoriškos veiklos organizavimą ir padidinti šios veiklos patrauklumą. Naujojoje tvarkoje numatyta galimybė kompensuoti savanoriškos veiklos išlaidas avansu, kas leis savanoriams gauti lėšas dar prieš veiklos pradžią. Tai ypač svarbu tiems, kuriems būtinos lėšos išlaidoms, susijusioms su kelione, apgyvendinimu ar kitais poreikiais. Taip pat numatytas dienpinigių skyrimas savanoriams, kurie vykdo veiklą toli nuo savo gyvenamosios vietos. Dienpinigiai suteiks papildomą finansinę paramą savanoriams, kurie keliauja ir dirba įvairiose Lietuvos vietose. Ši tvarka padės savanoriams užtikrinti, kad veikla nevirstų finansine našta, o veikla būtų vykdoma sklandžiai. Avansinė išmokų tvarka leis savanoriams jaustis užtikrintai ir sumažins finansinį stresą. Naujoji tvarka skatins daugiau žmonių įsitraukti į savanorišką veiklą, nes kompensavimas padarys dalyvavimą lengviau prieinamą. Savanoriškos veiklos organizatoriai taip pat galės lengviau planuoti išlaidas ir vykdyti projektus, žinodami, kad savanoriai bus tinkamai remiami.
Jau greit bus pasiekiamas interaktyvus tinklalapis KBA Klaipėda
Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA) – jau šešerius metus aktyviai veikianti nevyriausybinė organizacija, siekianti įtraukti vietos bendruomenes į piliečių priėmimo procesus. Per šį laikotarpį KBA ne tik organizavo daugybę edukacinių renginių, bet ir tapo svarbiu ekspertu savivaldybių konsultavime dalyvaujamojo biudžeto klausimais, tad KBA tinklalapio atsiradimas šiame moderniame, skaitmeniniame amžiuje tapo itin svarbus.
Naujo Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) vykdomo projekto „KBA InfoHub: Bendruomenių Galia ir Žinios“ tikslas – sukurti interaktyvų tinklalapį KBA Klaipėda, siekiant efektyviau teikti informaciją vietos bendruomenėms ir stiprinti narių kompetencijas pilietiškumo, urbanistikos ir kitose srityse.
Internetinis puslapis suteiks galimybę patogiai pristatyti KBA misiją, viziją , tikslus, rekomendacijas bei ekspertines žinias, kurios yra naudingos bendruomeninėms organizacijoms, greitai ir efektyviai skleisti informaciją apie bendruomenės renginius, susitikimus, projektus ir kitą svarbią veiklą. Tai padės užtikrinti, kad visi bendruomenės nariai būtų informuoti ir galėtų dalyvauti bendruomeniniame gyvenime.
Puslapis taps nauja komunikacijos priemone, leidžiančia lengvai palaikyti ryšį tarp vietos bendruomenių ir jos narių. Tai taps vieta, kur nariai galės diskutuoti, keistis nuomonėmis, idėjomis ir sprendimais. Bus sukurta patogi ir interaktyvi aplinka diskusijoms tarp miesto valdžios sprendimų priėmimo procese įsitraukusių ir pilietiškai aktyvių žmonių.
Dar vienas iš KBA Klaipėda tinklalapio privalumų – tai resursų prieinamumas. Bendruomenės puslapyje bus galima talpinti įvairius naudingus išteklius, tokius kaip dokumentai, pranešimai, nuorodos į svarbius šaltinius ir kitą medžiagą, kuri gali būti naudinga bendruomenių nariams.
Puslapis taps ta vieta, kur saugomos ir prieinamos KBA istorijos, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kiti archyviniai dokumentai. Tai padės išsaugoti ir puoselėti Klaipėdos bendruomenių asociacijos paveldą.
Šio sukurto interaktyvaus tinklalapio KBA Klaipėda galimybės didžiulės: leis klaipėdiečiams lengvai sužinoti apie būsimus renginius ir į juos planuoti savo laiką. Puslapis galės būti naudojamas organizuoti ir koordinuoti pagalbos akcijas, savanorių veiklai ir kitai paramai.
KBA Klaipėda internetinis puslapis suteiks Klaipėdos bendruomenių asociacijai viešą profilį, kuris padės pritraukti naujus narius, patrnerius ir rėmėjus. KBA komanda įgijo reikšmingos patirties diegdama ir tvarkydama dalyvaujamojo biudžeto palaikymo platformą CONSUL I DALYVAUK , tačiau dėl tinklalapio trūkumo negalėjo efektyviai reklamuoti šių paslaugų potencialioms klientėms- savivaldybėms ir dalintis ekspertinėmis žiniomis. Per pastaruosius dvejus metus ši platforma buvo įdiegta Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Anykščių ir Rokiškio savivaldybėse, tačiau ji buvo naudojama tik Dalyvaujamojo biudžeto idėjų pateikimui ir balsavimui, neaktyvuojant piliečių diskusijų modulio, kuris yra vienas iš platformos siūlomų funkcijų. Sukurtas KBA Klaipėda tinklalapis bus pritaikytas piliečių diskusijoms, kurias galės inicijuoti kiekvienas klaipėdietis.
Taigi, šis, greitu metus tapsiantis pasiekiamu visiems KBA Klaipėda tinklalapis internete yra esminė priemonė, padėsianti palaikyti ryšį, skleisti informaciją ir stiprinti Klaipėdos bendruomenių asociacijos veiklą skaitmeniniame amžiuje.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovė
Regina Baguckienė
Nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo mažos apimties projektų atrankos 2024 m. konkurso projektą „KBA InfoHub: Bendruomenių Galia ir Žinios“ finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, administruoja Europos socialinio fondo agentūra.